Seksas — maloni pareiga

Taigi seksas užtikrino amžiną gyvenimą — kad žmogus „veistųsi ir daugintųsi“. Tačiau Dievas (o gal gamta) turėjo pasaldinti karčiąją piliulę (tai pakankamai pavojinga metafora, dėl kurios gali kilti nesusipratimų), kad žmonių giminė neišnyktų. Todėl griežtas įsakymas, kuris neatsitiktinai buvo pats pirmas Biblijoje (Pr 1,28), buvo papildytas malonumu. Štai kodėl aktas ir fiziškai, ir psichologiškai tapo labiausiai jaudinančia, atlyginančia pareiga. Ji pakylėjo žmogų į nežemiškų pasaulių aukštybes.

Pirmykštės gentys nedaug kuo galėjo paįvairinti savo monotonišką egzistenciją, palengvinti sunkią kovą dėl gyvenimo, atsipalaiduoti, nors ir trumpam, nukreipti mintis nuo nuolatinių kankinančių baimių ir tykančių pavojų. Joms labai reikėjo įtampos iškrovos.

Todėl seksas tapo dar ir ankstyviausia žmonių pramoga. Jis buvo didžiulio pasilinksminimų komplekso dalis. Į jį įėjo mūsų komercinis meno, gėrimų, azartinių žaidimų, sporto ir vaizduotę žadinančių romanų pasaulis. Ne tik tam, kad atsirastų vaikų, bet ir kad sumažėtų stresų, kad juo būtų galima mėgautis. Tai buvo dar vienas, nors ir ne pagrindinis sekso tikslas žmonijos istorijos pradžioje.

Be abejo, seksas — viso žavesio pradžia. Tai reikia suprasti teisingai. Tiesiogiai ir pažodžiui. Žmonės retai susimąsto apie tai, kad anglų kalbos žodis fascination („žavesys“) yra kilęs iš lotyniško fascimtm, reiškęs ir vyro organą! Iš tiesų pradinė žavesio prasmė buvo apžavėjimas burtais ir kerais. Motinos po savo vaikų kaklais pakabindavo penio kopiją, kad šis apsaugotų juos nuo piktos akies!

Tyrinėti sekso papročius, draudimus ir posakių kilmę nuostabu. Juos sužinojus ir atidžiau pažvelgus į tai, KAIP PRASIDĖJO SEKSAS — su visais jo išraiškos būdais ir formomis — gyvenimas tampa turtingesnis, atsiranda daug apie ką pagalvoti. Kartu tikimasi, kad tokia informacija gali paveikti kaip stiprus priešnuodis prieš nesuvoktas baimes, prietarus ir fanatiškumą.

Seksas ir visa ką nustelbiančios pastangos susiporuoti

Papasakosiu jums labai paprastą istoriją apie tai, kaip prasidėjo seksas. O viskas prasidėjo nuo vienaląsčio kūno. Ankstyviausioje skilimo stadijoje jis pasidalijo, ir iš vienos ląstelės atsirado dvi. Procesas galėjo tęstis amžinai. Tačiau tuomet kiekvienas individas būtų ne naujas, o tik tiksli kito kopija. Visa tai reikštų, kad Žemėje būtų tik be galo daug vienodų ląstelių. O to nepakanka. Begalinės kopijos — dar ne viskas.

Pasaulis turėjo keistis ir būti įvairus. Todėl genai ne tik buvo sumaišyti, bet ir naujų partnerių sudarytos unikalios struktūros, kurių dėka individas įgydavo visiškai naujų savybių. Visa tai po daugybės metų atvedė prie žmogaus evoliucijos.

Susijungus dviem ląstelėm, pasaulyje įsigalėjo seksas. Dėl šio susijungimo (net jeigu jis buvo tik laikinas) susikūrė visiškai nauja gyvenimo forma. Tai buvo pirmoji grandis ilgoje vienaląsčio kūno vystymosi grandinėje, kol sperma ir kiaušinėliai galėjo egzistuoti atskirai. Susidarė vyriškasis ir moteriškasis pradas, nes juos buvo užvaldžiusios visa ką nustelbiančios pastangos susiporuoti.

Sekso reikėjo tam, kad visatoje būtų kuo didesnė įvairovė, kad ją užpildytų įvairių rūšių „atžalos“. Vyro / patino vaidmuo dažnai būdavo pasigailėtinas. Vos tik atlikęs savo (seksualinę) pareigą ir apvaisinęs kiaušialąstę, jis tapdavo nereikalingas. Tada jis arba tiesiog numirdavo, arba būdavo sunaikintas savo partnerės.

Šiais laikais kartais vyrai skundžiasi, kad gimus vaikui vyras esą tapo nebereikalingas. Cha, dabar jie po sekso žaisliuko karjeros bent netampa užkandžiu.

 

Graikų mitas ir seksas

Paaiškinti, kaip atsirado žmogus bandyta nuo pačių seniausių laikų. Ko gero kiekviena civilizacija turėjo sugalvojusi savitąpaaiškinimą, kaip atsirado žmogus, kaip atsirado seksas ir pan. Ši kartą pristatau populiarią graikišką Platono versiją.

Kaip teigia Platonas, iš pradžių žmogus buvo hermafroditas — „jis-ji“, vyro ir moters visuma. Jo tobulumą simbolizavo sferinė forma. Žmogus buvo apdovanotas keturiomis rankomis, keturiomis kojomis ir dviem veidais. Tačiau jautėsi pakankamai galingas ir sukilo prieš savo kūrėją. Dzeusas nutarė kartą aiškiai parodyti žmogui, kur jo vieta. Už bausmę šis buvo padalytas pusiau. Kiekviena dalis teturėjo dvi kojas, dvi rankas ir vieną veidą. Tuomet taip vyras ir moteris ėmė egzistuoti atskirai. Tačiau nuo tada didžiausias jų troškimas — vėl susijungti ir taip atrasti pilnatvę.

Pagrindinis sekso tikslas — išlikti. Gyvenimas būtų beprasmis be (re)produkcijos. Dėl sekso poreikio žmonės poravosi, taigi didėjo gyventojų skaičius. Taip ir prasidėjo seksas. Mūsų Žemė, nors ir maža palyginti su kitomis planetomis, yra žmogaus buveinė. Tokia ji gali būti tik tuo atveju, jei žmonių gimsta daugiau, negu miršta. Vadinasi, tam reikalingas seksas.

Reprodukcijos istorija — tai paties gyvenimo istorija. Be sekso ji negalėtų tęstis, ir Žemė virstų mirštančia planeta. Žmogus turi du instinktus, be kurių negalėtų egzistuoti: alkį ir seksą. Nuo pat pradžių jie buvo svarbūs — dėl paties gyvenimo.

Meilės vardu, arba kaip prasidėjo seksas. Ginčų kaulas.

Kalbėdami apie meilę iš tikrųjų galvojame apie galybę dalykų: draugystę, partnerystę, seksą, bendrą laisvalaikį, turtą, vaikus ir t. t. Meilės vardu įvardijame net tai, kas iš tikro su meile susiję labai nedaug. Todėl dabar pakalbėkime apie seksą, kuris dažnai mūsų mintyse neatsiejamas nuo meilės.

Seksas

Pirmiausia išsiaiškinkime tiesioginę žodžio reikšmę. Etimologiškai „seksas“ — lotyniškas žodis. Jo pirminė
reikšmė — „pjūvis“. Seknrc lotyniškai reiškė „padalijimą“. Žmogaus padalijimą į dvi viena kitą papildančias dalis: vyrišką ir moterišką. Ir visa, kas atsirado po to, buvo šios pirmosios Dievo, gamtos ir semantikos operacijos rezultatas.

Įvairūs mitai rodo, kad visos religijos ir kultūros siekė išsiaiškinti, kaipgi atsiskyrė vyriškasis ir moteriškasis pradai.
Daugybe istorijų, legendų ir doktrinų mėginta išspręsti problemą arba išsamiai atsakyti j šį klausimą. Kai kurie
atsakymai atrodo nuostabiai, bet yra visai neįtikėtini, kiti — šiurkštoki, tačiau skamba įtaigiai.

Ginčų kaulas

Biblijoje sakoma, kad Dievas sukūrė moterį iš vyro šonkaulio. Taip pat sakoma, kad nuo tos pirmosios chirurginės
operacijos laikų kiekvienas vyras ieško netgi po visą pasaulį savo „trūkstamo šonkaulio“. Kai kurie jo taip
niekada ir neranda, todėl teisindamiesi dėl savo nesėkmingos paieškos tampa vadinamaisiais užkietėjusiais senberniais. Kiti randa „šonkaulį“, bet ne tą, todėl šitokia sąjunga sukelia tik skausmą ir kančias. Visiškai laimingas
gali būti tik tas vyras, kuriam pasisekė rasti „savąjį“ šonkaulį!

Net iš šio milo matome, kaip vyras nuolat ilgisi partnerės. Be moters jis nejaučia pilnatvės. Be jos būna luošas
ir pažeistos psichikos. Tik suradę vienas kitą bei vėl susijungę vyras ir moteris gali tapti kaip anksčiau, „vienu
kūnu“.

Ievai sukurti buvo pasirinktas Adomo šonkaulis, ir tai suteikia daug peno apmąstymams. Be abejo, tuo buvo remtasi
vyrų pranašumui įrodyti. Tačiau, kita vertus, šią istoriją galima įvertinti ir feministiniu požiūriu: beveik prieš du tūkstančius metų moteris išdrįso apkaltinti Dievą rabinui. Ji teigė, kad Visagalis elgėsi kaip vagis, nes pavogė
Adomo šonkaulį, kol tas miegojo! Tačiau rabinas nepasimetė ir paneigė moters kaltinimą palyginimu. Jis paklausė:
„Jei kas nors iš tavęs paimtų sidabrinį papuošalą ir vietoj jo grąžintų auksinį, ar tu laikytum tai vagyste?“
Pamokslautojai daugybę kartų kartojo, kad pasirinkta buvo labai išmintingai. Jie sakė, kad jeigu moteris buvo
išimta iš vyro šono, ji turi prie jo būti visą laiką, nes yra jo padėjėja.

Tačiau, susipažinę su senovės hebrajų kalba, cinikai ėmė kitaip aiškinti. Jie teigė, kad viską lėmė slaptas žodžių
žaismas: „šonkaulis“ hebrajų kalba — tsela — skamba labai panašiai į „nesėkmę“ ir „klaidą“! Kai kurie Biblijos pradžioje aprašytas istorijas laikė pirmaisiais senovės žmonių bandymais paaiškinti jų stebėtą pasaulį. Jie manė, kad šonkaulis buvo pasirinktas dėl primityvaus mąstymo būdo. Stebėdami žmogaus kūną, senovės žmonės spėliojo, kodėl šonkauliai yra išsidėstę tik viršutinėje liemens dalyje. Akivaizdžiausias paaiškinimas atsirado savaime: taip yra dėl lytinės vyro ir moters sąjungos.