Seksas tai nėra tik būdas giminei pratęsti. Iš pradžių, be abejo (o taip yra ir dabar kai kuriose primityviose gentyse), niekas net neįtarė, kad tarp lytinio akto ir nėštumo yra ryšys. Egzistavo įvairiausi pirmykščiai tikėjimai apie tai, kaip atsirasdavo vaikai. Buvo įtariami įvairūs veiksniai ir jėgos. Kai kurie galvojo, kad moterį apvaisina saulės spinduliai. Žmonės juk žinojo — viskas žemėje auga dėl saulės šilumos. Kiti manė, kad vaiko atsiradimo kaltininkas yra mėnulis, kurį jie laikė vyru. Kiti nėštumo aiškinimai rėmėsi dvasių (gerų ar blogų) įsikūrimu ar kokiu nors ypatingu maistu, kurį neva suvalgydavusi motina. Vienas Australijos aborigenas buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad jo žmona pagimdė blyškiaodį kūdikį, nes, apsilankiusi baltaodžio vyro buveinėje, pavalgė baltos duonos. Trobriano salų gyventojai buvo arčiausiai tiesos. Jie manė, kad pastoti galima įtrūkus mergystės plėvei. Tačiau toliau aiškindami klydo. Jie sakė, kad tai gali būti atlikta bet kokiomis priemonėmis. Šie žmonės tikėjo, jog, atvėrus vaginą, dvasia galėjo patekti į įsčias ir sutverti vaiką. Taigi seksas tai ne tik malonumų ir palikuonių, bet laikyta ir metafizine sfera.
AsTaleMelo 