Miela Mija,
Spėju, kad Tu – tai yra Aš – įsimylėjau. O gal įsimylėjome? Prisimeni paskutines mūsų Bonifacijaus atostogas?.. Su tuo vyruku iš 12gB, kur turėjo 34cm “bickę“? Aišku, kad prisimeni. Nelabai kažką ten buvo, ane? 🙂 Mjo, baisu prisiminti. Bet tikiu, jog šį kartą viskas bus kitaip. Net mini-eilėraštuką šia, kita ar panašia tema sugalvojau:
… But this time’s different –
This time, the time is different,
And yet I’m still indifferent.
Nobelio literatūros premija, kur Tu? Žodžiu, kaip visuomet, iš pradžių norėjau Tave perspėti – mieloji, būk atsargi, kad eilinį kartą viskas “neišsirutuliotų“ taip, kaip “išsirutulioja“ kiekvieną eilinį kartą. Padarykime kažką nelinijino, pabūkime neeiliniai, ir apsieikime be kokaino šį kartą, mmkay? 🙂 Right on!
Pasimetusiems skaitytojams noriu pranešti, jog aš periodiškai susisiekiu su savimi ir pasirašau sau mini laiškelį. Jūsų laimei ar nelaimei, džiaugsmui ar skausmui, šį kartą esate gyvi to liudininkai. Šiandien rašau truputį klampokai, bet taip jau kartais nutinka iki ausų įklimpus į Meilės vandenyną. 🙂 Kol kas viskas gražu, spalvota ir juodai-baltai stilinga – visai kaip kokiam film noir. Kas tas film noir? Na, kad ir “Sin City“ – tamsūs tonai, 200-ines cigaretes rūkančios blondinės raudonom suknelėm (čia būčiau aš 😛 nepaisant Naujųjų Metų pasižadėjimo, vis dar nemečiau rūkyti 😦 ) ir hiper-ultra-macho vyrukai su barzdom.
Net nežinau, ką dar galiu pridurti, miela Mija. Linkiu išlikti budriai (ne Budrei) ir pasidžiaugti šia gyvenimo dovana. Ai, jo, ir dar nepamiršk vieno dalyko: Dostojevskis rašė, kad “Meilė išgelbės pasaulį.“ – A nu ka, miela drauge, eik pasaulio gelbėt!
AsTaleMelo 
